Dirbtinis intelektas versle: ką daro brandūs vadovai?
Dauguma įmonių šiandien sako, kad naudoja dirbtinį intelektą. Tačiau CEO akimis, 8 iš 10 atvejų tai tėra brangus eksperimentas be aiškios grąžos. Nupirktos licencijos yra, darbuotojai kartais atsidaro „ChatGPT“ langą, bet realaus poveikio pelningumui nėra.
Vien pokalbių langas nėra investicija į produktyvumą. Jeigu dirbtinis intelektas nekuria pamatuojamos grąžos, versle jis neturi strateginės vertės.
Kur prasideda reali DI vertė
Daugelis organizacijų pradeda nuo to, kas atrodo pažangu – automatizacijos, agentų ar sudėtingų sistemų. Tačiau reali vertė dažniausiai prasideda paprasčiau – nuo asistentų, kurie atlieka konkrečias, aiškiai apibrėžtas funkcijas.
Asistentas versle nėra „pagalbininkas“. Tai struktūruotas sprendimas, kuris sumažina konkrečios rolės darbo laiką, stabilizuoja rezultatų kokybę ir leidžia tą patį rezultatą pasiekti su mažiau resursų. Tinkamai sukonfigūruotas asistentas vienam darbuotojui gali sutaupyti 1–2 valandas per dieną.
Jeigu specialisto valanda kainuoja 20–50 eurų, tai per dieną susidaro 20–100 eurų. Per mėnesį – 400–2000 eurų vienam darbuotojui. Tai jau ne teorinis potencialas, o konkretus, skaičiuojamas ROI.
Kodėl DI dažnai „neveikia“
Tipinis scenarijus įmonėse kartojasi. Vadovas nori proveržio su DI. Komanda išbando įrankius. Pirmomis dienomis entuziazmas didelis. Po savaitės prasideda abejonės – atsakymai ne visada tikslūs, kartais per bendri, kyla klausimų dėl duomenų saugumo, neaišku, kaip tai integruoti į procesus.
Tuomet padaroma išvada, kad DI versle neveikia. Tačiau dažniausiai problema nėra technologijoje. Problema yra diegimo logikoje.
Daugelis pradeda nuo įrankių, neturėdami bazinio gebėjimo sistemingai dirbti su pačiu dirbtiniu intelektu. Tai tas pats, kaip norėti lenktyniauti, nors dar nemoki vairuoti.
Didžiausia klaida – tikėtis stebuklo
Įmonėse dažnai tikimasi, kad dirbtinis intelektas išspręs visas verslo problemas. Tačiau didžiausia vertė kuriama ne technologijoje, o žmonių gebėjime ją naudoti struktūruotai.
Proveržį sukuria ne pats DI. Proveržį sukuria komanda, kuri turi aiškius procesus, matuojamus tikslus ir geba technologiją paversti darbo sistema.
Todėl bet kokia DI iniciatyva turi būti vertinama per aiškius KPI, pamatuojamus rezultatus ir tiesioginį poveikį produktyvumui bei pelningumui. Be šių elementų DI lieka tik papildomu įrankiu, o ne verslo svertu.
Kaip formuojama brandi DI sistema organizacijoje
Sisteminis požiūris prasideda nuo pavienių bandymų pavertimo aiškiais, pasikartojančiais darbo procesais. Vietoje improvizacijos atsiranda struktūra, kurią gali taikyti visa komanda.
Nuosekliai dirbant pagal apibrėžtus procesus, organizacijoje auga technologinė branda. Darbas tampa stabilesnis, kokybė – labiau prognozuojama, o rezultatai – mažiau priklausomi nuo individualių pastangų.
Kai atsiranda branda, galima formuoti ilgalaikę kryptį. DI naudojimas nebėra entuziazmo ar pavienių iniciatyvų klausimas – jis tampa suplanuota strategija su aiškiais tikslais ir rodikliais.
Galiausiai ši kryptis virsta veikiančia sistema – struktūra, kuri savarankiškai kuria vertę ir nėra priklausoma nuo vieno žmogaus iniciatyvos ar kontrolės.
Kas yra dirbtinio intelekto ROI sesijos?
ROI sesijos – tai struktūruotas strateginis susitikimas, kurio metu:
- įvertinami esami organizacijos procesai,
- identifikuojamos sritys, kuriose prarandamas laikas ir resursai,
- apskaičiuojamas galimas DI pritaikymo finansinis efektas,
- suformuojami konkretūs prioritetai ir matavimo rodikliai.
Sesijos tikslas – padėti organizacijai aiškiai suprasti, kur ir kaip DI gali kurti pamatuojamą vertę, o kur investicija neturi pagrindo.

